English text follows.
***
Eugenijus mirė St. Joseph sveikatos centre lapkričio 19-tosios pirmadienio vakarą po keletos metų kovos su sveikatos problemomis. 90-metis Eugenijus išėjo ramiai, apsuptas savo mylimos žmonos ir vaikų. Eugenijaus gedi žmona Judita (su kuria jie santuokoje išgyveno 54 metus) ir vaikai Darius (ir žmona Noortje), Vytas (ir žmona Asta), Indrė (ir vyras Marc), ir Rimas (ir žmona Agnė).

Eugenijus gimė Kaune, Lietuvoje, Leono ir Valerijos šeimoje. Būdamas jaunas, Eugenijus pradėjo mokytis groti smuiku Kauno Muzikos Konservatorijoje, ir taip prasidėjo jo meilė muzikai. 1944-taisiais jo šeima buvo priversta bėgti iš Lietuvos, ir, po ilgos pabėgėlių kelionės, jie atsidūrė Kanadoje 1949-taisiais. Kanadoje Eugenijus buvo priverstas rinktis tarp savo meilės muzikai ir labiau praktiškos profesijos. Praktiškumas nugalėjo, ir 1953-čiaisiais Eugenijus baigė inžinerijos magistro studijas Toronto universitete. Dirbdamas H.H. Angus inžinerijos firmoje, Eugenijus susipažino su kitais jaunais imigrantais inžinieriais ir jie kartu įkūrė savo konsultantų įmonę – Okins Leipciger Cuplinskas Kaminker. Ši įmonė buvo Eugenijaus profesiniai namai iki jo išėjimo į pensiją 1993-čiaisiais. Jo specializacija buvo šildymo ir vėsinimo sistemos, o energetinės krizės metu 1970-aisiais jis tapo Kanados ekspertu pasyvaus saulės energijos šildymo sistemos dizaino srityje.

Eugenijus ilgus metus buvo atsidavęs lietuvių išeivių vadovas bei buvo Kanados lietuvių bendruomenės pirmininkas. Jis taip pat buvo pirmojoje Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyboje. 1980-taisiais, pradėjus byrėti Tarybų Sąjungai, Eugenijus ėmėsi įvairios veiklos siekdamas paremti besivystančią demokratiją Lietuvoje.

Eugenijus buvo santūrus, bet ir atkaklus vyras. 1964-taisiais, jis vedė energingą jauną dantistę, taip pat pabėgėlę iš Lietuvos, Juditą Matulionytę. Jie puikiai tiko vienas kitam, ir po keletos metų, Eugenijaus ir Juditos šeima pasipildė keturiais vaikais. Eugenijus savo vaikams perteikė savo meilę muzikai, slidinėjimui, astronomijai ir besivystančiai kompiuterių technologijai. Eugenijus kruopščiai planuodavo šeimos vasarinius stovyklavimus įvairiose Šiaurės Amerikos vietose, o vienos tokios kelionės į Jasper metu šeima visai neplanuotai susipažino su grizliu. Eugenijus buvo mylintis Nerijos, Mato, Sigitos, Vėjo, Daivos, Audros ir Ugnio senelis. Nepaisant to, kad anūkai gyvena įvairiose pasaulio vietose – Čikagoje, Edmontone, Berlyne, Vilniuje ir Londone (Anglijoje) – Eugenijus puoselėjo šiltus santykius su savo anūkais ir anūkėmis.

***
Eugenijus died peacefully at the age of 90 at St. Joseph's Health Centre on Monday evening (November 19th), held by his beloved wife and children, after several years of declining health. He is survived by Judita, his wife of 54 years, and children Darius (Noortje), Vytas (Asta), Indre (Marc) and Rimas (Agnė).

Eugenijus was born in Kaunas, Lithuania, the son of Leonas and Valerija. At an early age, he began studying violin at the Kaunas Music Conservatory, the start of a lifelong love of music. In 1944 his family fled Lithuania, beginning a refugee journey which brought him to Canada in 1949. He had to choose between pursuing his passion for music and a more practical profession. Practicality prevailed, and he graduated from the University of Toronto with a Masters degree in Engineering in 1953. While working at the engineering firm H.H.Angus, he met other young engineers who had recently immigrated to Canada, and together they founded their own consulting firm – Okins Leipciger Cuplinskas Kaminker. This was Eugenijus' professional home until his retirement in 1993. He specialized in heating and cooling systems, and during the energy crisis of the 1970s, became one of Canada's leading authorities on passive solar heating design.

Eugenijus was a committed leader in the vibrant Lithuanian diaspora, serving on the first executive of the Lithuanian World Community and as President of the Lithuanian Canadian Community. As the Soviet Union began to crumble in the late 1980s and Lithuania re-emerged as an independent republic, Eugenijus led initiatives to support the fledgling democracy there.

Eugenijus was a quiet, sometimes reserved man, but also persevering, and in 1964 he married a vivacious young dentist named Judita Matulionis, also a refugee from Lithuania. It was a good match, and within a few years they were a family of six. With his children, he shared his passion for music, skiing, astronomy, photography and emerging computing technology. The family spent many summers on meticulously planned camping trips across North America, including an unplanned but memorable night-time encounter with a grizzly bear in Jasper. He became an affectionate grandfather to Nerija, Matas, Sigita, Vėjas, Daiva, Audra and Ugnis. Despite geography – the grandchildren live in Chicago, Edmonton, Berlin, Vilnius and London, England – he developed warm relationships with each of them.
***
The Cuplinskas family would like to express its profound gratitude to Dr. Pimlott and staff at WCH, the doctors and their teams at Princess Margaret Hospital and Toronto General Hospital. We are also deeply thankful for the personal care workers who came to our home and the loving warmth he experienced at the ESS day program.

***
In lieu of flowers, donations may be made to the St. Francis Oncology Centre in Klaipėda, Lithuania or the Charitable Work of the Sisters of the Immaculate Conception in Lithuania. Cheques can be made out to the Franciscan Fathers, with the charity noted in the memo line.